Vampyrai

Vampyrai

Achh.. nostalgija)))))) Prieš kokius 6 metus, norėjau būti vampyru. Na, suprantat, kaip ten būna, kai prisižiūri ,,Vampire Diares". Tai va. Vis dėl to, ar įmanoma tapti vampyru? Kur vyksta jų susitikimai?

Vampyrai – mitų, folkloro ir maginės fantastikos būtybės, kurios egzistuoja gerdamos žmonių arba gyvūnų kraują (hematofagai), dažnai turinčios antgamtiškų galių, ypatingiau funkcionuojantį kūną ir sugebėjimą persikūnyti į gyvūnus. Kai kuriose kultūrose yra mitų apie vampyrus ne žmones, o demonus ar gyvūnus, kaip šikšnosparniai, šunys ir vorai. Anot legendų vampyrai apibūdinami kaip nemirėliai – būtybės, prisikėlusios iš kapų ir siurbianti gyvųjų kraują, kad išgyventų. Taip pat manyta, kad vampyrai žudo tik naktį, nes saulės šviesa juos žudo. Vampyrą galima buvo užmušti tik pervėrus kuolu jo širdį. Esą vampyrai geba pasiversti šikšnosparniais ir išskristi. Todėl daug šių žinduolių būdavo žudoma.

Paprastai žmogus pavirsta vampyru, kai gauna vampyro kraujo. Aiškinama ir taip, kad žmogui iš pradžių visą kraują turi išsiurbti vampyras. Vampyrai dažnai apibūdinami kaip turintys nemažai įvairių papildomų galių ir charakterio bruožų, kurie labai skiriasi skirtingose tradicijose, ir yra dažnas tautosakos, kino ir literatūros subjektas.



Vampyrizmas

tai kraujo gėrimo praktikavimas. Tautosakoje ir populiariose kultūrose šis terminas atskleidžia tikėjimą, kad žmogaus kraujas suteikia antgamtiškų jėgų. Istorinė vampyrizmo praktika leidžia manyti, kad tai artima daug specifiškesnei formai – kanibalizmui. Kito žmogaus kraujo gėrimas buvo naudojamas kaip psichologinio ginklo taktika, kad būtų išgąsdintas priešas, tai taip pat gali atskleisti ir įvairius dvasinius tikėjimus.

Vampyrizmo sąvoką kartais vartojama kalbant apie dėles, uodus, vampyrus (šikšnosparnius) ir kitus organizmus, kurie maitinasi kitų gyvūnų kūno skysčiais. Šis terminas apima ir tos pačios prigimties mitinius gyvūnus, įskaitant ir čupakabrą.

XIX a. pabaigoje pasirodė siaubo genijumi vadinamo Bremo Stoukerio romanas „Drakula“, kuris pasakojo apie paslaptingą šiurpų Transilvanijos grafą, kuris iš tiesų buvo vampyras.

Fantazijai peno turbūt turėjo legenda apie žiaurųjį Transilvanijos kunigaikštį Vladą Drakulą, kuris garsėjo savo žiaurumu – nepaklusniuosius smaigstydavo ant kuolų. Jo mirtis irgi buvo 
smurtinė.

Tie, kurie mano, kad vampyrai neegzistuoja, labai apsirinka. Šių laikų moderniame pasaulyje pasitaiko visko. Netikite? Įsitikinkite tuo patys, užsukę į vampyrų susitikimus Londone.

Nuo senų laikų sklando daugybė legendų apie vampyrus. Senovės Babilono, Egipto folklore ir sanskrito raštuose užsimenama apie kraują geriančias dvasias. Dažniausiai tai buvo moteriškos lyties demonai. XVII amžiuje vampyrų „epidemija“ pasiekė Europą. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad viena rumunų šeima sudegino mirusio giminaičio širdį, nes nenorėjo, kad jis taptų vampyru. 

Literatūroje gausu įvairiausių patarimų, kaip apsisaugoti nuo vampyrų. Daugelis iš jų skamba gana keistai ir net šiurpokai. XIX amžiuje numirėlių, kuriuos įtardavo esant vampyrus, širdis perverdavo metaliniais strypais. Be to, lavonams perkirsdavo kelio sausgysles, kad šie negalėtų atsikelti iš kapo. O kartais numirėliams būdavo nupjaunamos net galvos. Taip pat buvo manoma, kad nuo vampyrų gali apsaugoti laukinės rožės šakelė, česnakas arba gudobelė.

Šiais laikais vampyrai nebėra tokie populiarūs kaip anksčiau. Jų niekas nebebijo, be to, nebereikia jų saugotis. Geriausiu atveju vampyrai kartas nuo karto šmėsteli televizoriaus ekrane arba komiksų knygelėje. Tačiau nepaisant to, atrodo, kad Anglijoje vampyriška dvasia vis dar gyva. Kas įdomiausia, Londone galima rasti ne vieną, prijaučiantį vampyrams. Tiesa, naujos kartos vampyrai nelaiko savęs nemirtingomis būtybėmis, be to, jie nebijo dienos šviesos, česnako ar laukinės rožės. Taigi kas gi šie paslaptingieji? Tiesiog tai žmonės, kurie mėgaujasi gyvendami iliuzijų ir fantazijų pasaulyje. Juos žavi tamsa, juoda spalva ir visi atributai, susiję su mirtimi (pvz., karstai). Tačiau šiuolaikiniams vampyrams kraujo gėrimas nėra reikalingas. Tiesa, kartais organizuojamos masinės apeigos su krauju, tačiau akivaizdu, kad šiam reikalui yra naudojamas gyvūnų, o ne žmonių kraujas.

Londone jau kuris laikas egzistuoja vampyrų draugija (angl. „Vampyre Connexion“), kuri vienija tris pagrindines šio miesto vampyrų grupes. Ten renkasi įvairūs žmonės – skirtingo amžiaus, tautybių ir profesijų, bet juos visus vienija vampyriškoji misterija. Daugelis tai įvardija kaip galimybę pabėgti nuo rutinos, be to, kai kuriuos tiesiog traukia paslaptingi tamsūs apdarai ir aksesuarai. Daugelis šiuolaikinių vampyrų plaukus dažo juodai. 

Kalbant apie vampyrišką misteriją, derėtų užsiminti apie dar vieną faktą. Kai kurie šių draugijų nariai save priskiria energetiniams vampyrams. Tiesa, bendraudami su jais net nepajusite, kaip pasisavinama jūsų energija. Be to, nereikia bijoti, šis energijos „siurbimas“ nė vienam neturėtų sukelti nemalonių pojūčių ar nepatogumų.

Taigi kur renkasi šiuolaikiniai vampyrai? Galbūt nusivilsite, tačiau kapinės nėra jų susibūrimo vieta. Modernūs vampyrai renkasi šiuolaikines susitikimų vietas, kurios atviros kiekvienam smalsuoliui. Tiesa, nepamirškite, kad ten einant, derėtų apsirengti juodai – dėl viso pikto...

Daugiau informacijos: 

Ši grupė renkasi paskutinį mėnesio ketvirtadienį „Blue Posts“ baro viršuje, Newman Street (greta Oxford Street).

Vampires Meet up -  Susitikimai vyksta Devonshire Arms, 33 Kentish Town Road, Camden. Prisiregistravus tinklalapyje, bus pranešta apie susitikimų datą ir laiką.

Saldžių sapnų))