Vaiduokliai
O jie iš tiesų egzistuoja. Iš patirties galiu pasakyti. Tačiau nemanau, kad jų reikia bijoti. Jugi tai mirusiujų vėlės, kurios tiesiog neranda ramybės ir klaidžioja po mūsų pasaulį. Žinoma, sunku tikėti, kad jos mums nepadarys nieko blogo, kai dabar tiek pilna įvairiausių filmų, kur tos pačios dvasios neduoda ramybės taikiems piliečiams.
Na, o apie mano patirtį, tai.. Anksčiau, kai gyvenau nuosavame name, man buvo 5-6 metai, (nesvarbu, tik nereikia man sakyti, kaip tu prisimeni, jugi buvai tokio amžiaus, bla bla bla. Atmintį turiu superinę. Net prisimenu kai būdama dviejų metų, verkiau, ir laukiau, kada mama košytę išvirs) girdėjau, kaip kažkas laiptais (patikėkit, jie buvo tokie seni, mediniai..) lipo, tačiau mes visi buvome pirmame aukšte. Dabar įsivaizdavus tą sceną, plaukai piestu stoja:). Na, ir žinoma, dar kai kas. Kadaisę, gal prieš... hm... 10 metų? miegojau pas pusseserę. Irgi nuosavame name, atokiame kaimelyje, kai jos mama jau seniausiai miegojo, mes vis dar šnekėjomes, tačiau va, reikėjo jai pasakyti, kad atsisukčiau, ir pažiūrėčiau į kojugalį. Ten, kampe, stovėjo juodas, šiek tiek permatomas vyriškis. Visas jis buvo juodas (na, išsskyrus odą,žinoma:) ), dėvėjo juodą skrybelę. Vėliau, pagal močiutės pasakojimus, supratau, kad tai buvo mano proprosenelis.
Taigi. Kas jie, vaiduokliai?..
Vaiduoklis (dar kitaip žinomas kaip šmėkla, vėlė, dvasia, bildukas, šešėlis, pamėklė, fantomas, poltergeistas ar spektras) - būtybė, tautosakoje apibūdinama kaip po pasaulį klaidžiojanti mirusiojo vėlė. Tačiau tai gali būti ne tik žmogaus, bet kartu ir gyvūno dvasia. Vėliosakoje šios būtybės būna labai įvairios: vieni vaiduokliai nuožmūs ir piktanoringi, kiti - geraširdiški, išmintingi; vieni panašūs į gyvus žmones, kiti - permatomi ir iškraipyti, o dar treti - beformiai, tamsesni už tamsą. Dėl šios priežasties yra labai sunku sukurti vieningą apibūdinimą visiems vaiduokliams. Bandymas susisiekti su mirusiųjų dvasiomis vadinamas spiritizmo seansu; rečiau - nekromancija. Yra ištisa virtinė religinių papročių, susietų su dvasiomis. Vienas žinomiausių tokių papročių - egzorcizmas. Manoma, jog vaiduokliai yra prisirišę prie tam tikros vietos ar žmonių.
Na, o apie mano patirtį, tai.. Anksčiau, kai gyvenau nuosavame name, man buvo 5-6 metai, (nesvarbu, tik nereikia man sakyti, kaip tu prisimeni, jugi buvai tokio amžiaus, bla bla bla. Atmintį turiu superinę. Net prisimenu kai būdama dviejų metų, verkiau, ir laukiau, kada mama košytę išvirs) girdėjau, kaip kažkas laiptais (patikėkit, jie buvo tokie seni, mediniai..) lipo, tačiau mes visi buvome pirmame aukšte. Dabar įsivaizdavus tą sceną, plaukai piestu stoja:). Na, ir žinoma, dar kai kas. Kadaisę, gal prieš... hm... 10 metų? miegojau pas pusseserę. Irgi nuosavame name, atokiame kaimelyje, kai jos mama jau seniausiai miegojo, mes vis dar šnekėjomes, tačiau va, reikėjo jai pasakyti, kad atsisukčiau, ir pažiūrėčiau į kojugalį. Ten, kampe, stovėjo juodas, šiek tiek permatomas vyriškis. Visas jis buvo juodas (na, išsskyrus odą,žinoma:) ), dėvėjo juodą skrybelę. Vėliau, pagal močiutės pasakojimus, supratau, kad tai buvo mano proprosenelis.
Taigi. Kas jie, vaiduokliai?..
Vaiduoklis (dar kitaip žinomas kaip šmėkla, vėlė, dvasia, bildukas, šešėlis, pamėklė, fantomas, poltergeistas ar spektras) - būtybė, tautosakoje apibūdinama kaip po pasaulį klaidžiojanti mirusiojo vėlė. Tačiau tai gali būti ne tik žmogaus, bet kartu ir gyvūno dvasia. Vėliosakoje šios būtybės būna labai įvairios: vieni vaiduokliai nuožmūs ir piktanoringi, kiti - geraširdiški, išmintingi; vieni panašūs į gyvus žmones, kiti - permatomi ir iškraipyti, o dar treti - beformiai, tamsesni už tamsą. Dėl šios priežasties yra labai sunku sukurti vieningą apibūdinimą visiems vaiduokliams. Bandymas susisiekti su mirusiųjų dvasiomis vadinamas spiritizmo seansu; rečiau - nekromancija. Yra ištisa virtinė religinių papročių, susietų su dvasiomis. Vienas žinomiausių tokių papročių - egzorcizmas. Manoma, jog vaiduokliai yra prisirišę prie tam tikros vietos ar žmonių.
Kas yra vaiduoklių medžioklė?
Vaiduoklių medžioklė yra
bendras terminas, apibūdinantis
vaiduoklių paiešką ir tyrimus.
Dažniausiai medžiotojų komandą
sudaro 4–8 individai, renkantys
vaiduoklių buvimo įrodymus, taip
pat bandantys užmegzti su jais
ryšį, prašyti palikti apsėstą vietą.
Kiekvienas komandos narys paprastai
turi skirtingas pareigas, pavyzdžiui,
fotografuoja ar įrašinėja garsus.
Vaiduoklių medžiotojai dažniausiai
yra iškviečiami žmonių, manančių,
kad jų name ar kitame objekte vaidenasi.
Didelė dalis komandų dirba nemokamai,
savo malonumui ar iš mokslinių interesų.
 |
| Tokie ,,pakeleiviniai" vaiduokliai sukelia avarijas. |
 |
| Naktimis po kapines geriau neklaidžioti. Sakoma, kad tuomet labai padaugėja dvasių, kurios gali prisiklijuoti prie žmogaus. |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą