O čia aš laaabai noriu Jums surašyti filmus,apie vampyrus, vilkolakius, šmėklas, kurie man tikrai patiko.
Vampyrai:
- Vampyrų akademija.
- Brėkštanti aušra.
- Saulėlydis.
- Jaunatis.
- Užtemimas.
- Vampyrų karalienė.
- Kitas Pasaulis.
- Žiauriai Baisi Naktis.
- Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas.
- Nakties sargyba.
- Įsileisk Mane.
- Drakula.
- Fright Night.
Vilkolakiai:
- Vilkolakis (2010 m.)
- Vilkolakis (2013 m.)
- Werewolf: The Beast Among Us.
- Cursed.
- Raudonkepuraitė (2011 m.)
- Dog Soldiers.
- Amerikietiškas vilkolakis Londone.
Vaiduokliai.
Čia šiek tiek aprašysiu, nes radau daugiau info.
- „Vaidenimasis“ (The Haunting), 1963 m., rež. Robert Wise. - Senas, pilnas šešėlių namas, durys, kurios pačios užsitrenkia, nežinia iš kur sklindantis juokas, klaustrofobiška atmosfera bei kaustantis šaltis… Namo savininkas paskendo, dvi jo žmonos žuvo paslaptingomis aplinkybėmis, dukra mirė nesulaukusi pagalbos, o slaugytoja, kuri turėjo ja rūpintis, nusižudė. Nuo to laiko aplinkiniai pradėjo šalintis šio paslaptingo namo, bet paranormalių reiškinių tyrėjas pakviečia tris nuotykių ieškotojus dalyvauti eksperimente. Jeigu esate įsitikinęs, kad geram siaubo filmui būtini specialieji efektai, pažiūrėkite šį.
- „Velnio nugurkaulis“ (The Devil’s Backbone / El espinazo del diablo), 2001 m., rež. Guillermo del Toro. - Būtent šioje juostoje režisierius pateikia bene taikliausią ar bent jau patį poetiškiausią vaiduoklio apibūdinimą: „Kas yra vaiduoklis? Tragedija pasmerkta kartotis vėl ir vėl? Galbūt, skausmo akimirka. Kažkas mirusio, kas atrodo tarsi būtų gyva. Jausmas, sustingęs laike. Tarsi neryški nuotrauka. Tarsi gintare įstrigęs vabzdys.“
- „Kiti“ (The Others), 2001 m., rež. Alejandro Amenábar. - Geniali Alejandro Amenábaro režisūra, dramatiška Nicole Kidman vaidyba, gotikinius romanus primenantis scenarijus, apatišką atmosferą kurianti kamera, niūrus garso takelis bei visiškai netikėta atomazga paverčia šią juostą puikiu mistiniu trileriu, kurį norisi peržiūrėti daugiau negu vieną kartą.
- „Sukeistas vaikas“ (The Changeling), 1980 m., rež. Peter Medak. - Iš pirmo žvilgsnio šioje juostoje netrūksta klišių. Pradedant be niekieno pagalbos grojančiu fortepijonu, baigiant dūžtančiais stiklais ir netikėtai iš krano pradedančiu piltis vandeniu. Nepaisant to, ši Peterio Medako juosta įsirėžia į atmintį dėl savo paslaptingumo ir įtraukiančios atmosferos.
- „Praeities šešėliai“ (What Lies Beneath), 2000 m., rež. Robert Zemeckis. - Ką slepia melas? Kas tas vaiduoklis vonioje? Kodėl jis atsiranda? Ko neatskleidžia Harrisono Fordo herojus? Ką nori perspėti mirusios merginos vaiduoklis? Kokią paslaptį teks išsiaiškinti Michelle Pfeiffer herojei? Šioje juostoje Robertui Zemeckiui pavyko sukurti beveik Hitchcocko filmams prilygstančią įtampą.
- „Vaiduoklis ir misis Mjur“ (The Ghost & Mrs. Muir), 1947 m., rež. Joseph L. Mankiewicz. - Jauna našlė atsikrausto į ant kranto stovintį kotedžą. Sutemus ją pasitinka senasis, o kažkuria prasme ir naujasis, šeimininkas – amžinatilsis kapitonas Danielius Dregas. Nors iš pradžių jis ne itin džiaugiasi nauja namo savininke, tačiau skirtingai nuo daugelyje kitų filmų vaizduojamų vaiduoklių, tikrai nesistengia, kad naujieji gyventojai išsikraustytų iš proto, o galiausiai netgi įsimyli misis Mjur, kuriai teks rinktis tarp beviltiškos romantikos ir realybės.
- „Nekalti“ (The Innocents), 1961 m., rež. Jack Clayton. - Henry Jameso gotikinis romanas „Varžto posūkis“ („The Turn of the Screw“) buvo ekranizuotas daug kartų, tačiau būtent nuo Jacko Claytono versijos su Deborah Kerr pagrindiniame vaidmenyje ir Trumano Capotes rašytu scenarijumi nugara nubėga šiurpulys. Jau pačioje filmo pradžioje skambanti dainelė skamba gana kraupiai. Neramios dvasios juostoje pasirodo vos keletą kartų, tačiau jų buvimas jaučiamas nuolat.
- ,,Nebylios dvasios"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą